Soja

Soja - ankštinių šeimos augalas, maistui pradėtas naudoti labai seniai - kiniečiai virė iš jos valgius jau prieš 400 metų. Europoje soja pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės.
Per paskutiniuosius 20 metų buvo paskelbta daug mokslinių studijų, kuriose aprašyta biologinė ir maistinė sojos vertė. Jų dėka sveiką maistą propaguojančios organizacijos išsivysčiusiose šalyse rekomenduoja vartoti soją kaip gyvulinių baltymų pakaitalą.
Vertingos savybės: sojų pupelės turi iki 40 proc. baltymų, iki 22 proc. riebalų, daug kalcio ir fosforo, provitamino A, B ir D grupės vitaminų, fermentų, lecitino.
Sojų baltymai artimesni gyvulinės kilmės baltymams, negu kitų ankštinių kultūrų. Jų aminorūgščių sudėtis artima mėsos aminorūgščių sudėčiai, o baltymų 1,5-2 kartus daugiau negu mėsoje, todėl sojos vadinamos „augaline mėsa".
Vertingas ir sojų aliejus - maistinėmis savybėmis jis prilygsta sviestui.
Valgiai iš sojų naudingi pagyvenusiems žmonėms, ypač tiems, kurių medžiagų apykaita sutrikusi, sergantiems ateroskleroze ir nutukimu.
Sojų gydomosios savybės: mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda ištirpinti akmenis tulžies pūslėje, reguliuoja žarnyno veiklą, tinka sergant diabetu (sureguliuoja cukraus kiekį kraujyje), mažina vėžinių susirgimų riziką.
Sojos, kaip ir kitos ankštinės kultūros, vienas iš nedaugelio produktų, kuriuos pagaminus galima laikyti šaldytuve, nebijant prarasti maistinių medžiagų.
Reikėtų žinoti, kad ne visi žmonės turi fermento, kuris visiškai suskaldytų baltymus, esančius sojų pupelėse -Lietuvoje žmonės fiziologiškai labiau prisitaikę vartoti karvės pieną.


receptai.ten.lt